Aš tai žinau. Bet ką daryti man, Kad rojus nenuvestų pragaran?V. Šekspyras 129 sonetas. Read Full...
Innocence.
Nei gėdos, nei garbės, nei duoto žodžio
Nepaiso įsisiautę geiduliai.
Plačiai pražioję savo gerklę godžią,
Jie veržiasi prie tikslo įžūliai.
Tu pamėgink patenkint juos lig sočiai -
Ir jais bjaurėsies tu. Jie taps kančia,
Jei gniauši juos. Ir vargas tam bepročiui,
Kurs masala prarijo nejučia.
Jis džiūgauja nuo pergalės apsvaigęs,
Jam tiek dar malonumų prieš akis!
Tačiau žavingas sapnas greitai baigias,
Ir vien nusivylimą jaučia jis.
Hard rain.
Kažkada atrodė, kad davei man tiek daug: kūryba, artumas, paslėptas grožis - tau esant šalia atsiskleidė kaip dar niekada gyvenime.
Dabar, žvelgdama į tas dienas jaučiu skausmą - tyrą ir tikrą. Žaidimas baigėsi ir pagaliau pamačiau kortas. Nebeslepiu ir prisipažįstu - dabar suprantu, kad pasiėmei daugiau nei tikėjausi.
Tavo Dievui paaukojau svarbiausią, lenkiu galvą žemai, tu laimėjai.
Laikas baigėsi, man vis dar skauda.
Dabar lyja visur, kur aš esu. Ir visada lis.
Read Full...
Subscribe to:
Posts (Atom)