Gyvenimas su kūnu
Girdžiu alsavimą už durų, aš vis dar negaliu pabėgti, kaskart tunelis ima siaurėti ir užklumpi mane prie sienos, mano kūnas pavargo, nebenori kovoti, pasiimk ir turėk.
Nebeaukosiu tavo Dievui jo po atskirą dalį, imk visą, padėk ant altoriaus, apliek karštu vašku ir sušelpk savo gyvenimu išmargintas rankas, pečius, nugarą.
Bejėgis ir atsidavęs, tavo malonumui, mano apsėdimui.
Jaučiu gyvą priklausomybę: pirštų galiukais, delnu, ranka.
Paimk jį ant rankų ir neškis tuo tuneliu, kuris tik dabar mudviems atsiveria.
Ranka perbrauki per plaukus, pasisodinęs ant virtuvinio stalo, mes toli už jūrų, niekas nemato, raudonas namas dega saulėje, o tu kažką kepi virtuvėje.
Nagi, žiūrėk į mane kiek patinka, žiūrėk į kūną, geriantį kakavą, stebėk, kaip apsižergus dubenį pjaustau sultingus pomidorus, žiūrėk į kūną ir į akis kiek tik nori, niekas to negali is tavęs atimti. Matai nebe tą kūną, kuris kitados nesugebėjo įpirkti tavo laiko.
Šypsaisi, jauti, kad einu link, grubiai palenkiu tavo galvą į šoną ir niūniuoju į ausį 'You left ur lonely car, with broken wheels ohh sweet Mary Jane u look so good in red, but I look even better', patinka? Sukūriau kai palikai savo meilutę vieną.
Gali kartu su mano kūnu pasikrapštyti prie jos, galėsi jį naudot veržlėms prisukti, tada niekada nebepamesi rato. O jei meilutė tau nebepatinka, aš tau leisiu vairuoti mano kūną, be stabdžių. Jei norėsi kažko prabangesnio, galėsi pavadinti jį Beatrices-Benz, tik dėl tavęs aš toliau kvepėsiu Bright Crystal.
Gali parduoti mano organus ir tau niekada nebereikės dirbti, negailėk.
Parduok ir tau niekada nieko nebetrūks, galėsi gyventi kaip karalius ir mėgautis tuo, kas dar liko iš tavo karalienės. Bet kolkas, gali pasiguldyti mane šalia, padėti galvą ant pilvo ir žiūrėti į dangų, matydamas debesų būtybes spėlioti ar ir aš matau tą patį.
Kurk, tapyk, raižyk odą, o kai tau tavosios nebeužteks, naudokis mano, perkelk savo mintis dabar jau ant mūsų odos. Galėsi tatuiruoti visą, kurti ir spalvoti tokiom spalvom, kokių dar nesam matę, atsilenkęs - išdidžiai grožėtis savo kūriniu - manim, aš tau leisiu, nes tu taip pat esi mano drobė.
Kas sakė, jog negimusio veršiuko oda prabanga, neišbandė tavęs.
Gimęs, tu dar tobulesnis.
Read Full...
Pjesė a la mad Juliet
Psichologiškai išnagrįnėjus visą šlamštą, kurį patiri per tiek, kiek turėjai garbės
nugyventi, supranti, kad ne viskas taip jau blogai. Žmogus yra toks keistas
padaras, kuris skuba priimti kiekvieną įvykį emocionaliai ir būtinai arba
pozityviai, arba negatyviai, ir dar svarbi nauda pačiam (neskaitant tu šaltų
'nervininkų'). Dažnai aš bandau suprasti, ką slepiu savo viduje, iš kur šitoks emocijų stygius, iš kur šalti nervai ir tokia kantrybė? Nu gi?
Iš durnumo blet.
cut! [nepyk, Beatriče.]
Gerai, turbūt viską galima paaiškinti metaastronominėmis kvantinės fizikos išraiškomis bei tarpusavy sąveikaujančių kosminių kūnų (tarp jų ir mano) padėties kitimais?
Cut! [gali tiesiog pasakyt?]
Tu išvažiuoji. Nu ir eik tu velniop. Rimtai, žiauriai atsibodai.
Mane erzina kiekvienas tavo judesys, maivymasis prieš kitus ir kažkoks dirbtinis
intelekto stygiaus demonstravimas, dat sucks man! Turbūt robokopas geriau pavarytu
nei tu, bent niekas nesuprastu, kad jis vaidina. Žinai kodėl? O gi todėl, kad jo veidas aliuminis.
Išvis aš ne apie tave norėjau rašyti.
Ir išvis visai nebenoriu apie tave rašyti. Nė vieno sumauto žodžio nenoriu sakyt
daugiau apie tave niekada niekadžiausiai niekados gyvenime!!!!!!!!!!!!!! vsio.
cut. [jei nenorėjai rašyti apie jį, tai kam rašei?!]
Čia kas, interviu?
cuuuut. [tu išprotėjusi mergiotė.]
eik velniop. ir tu.
double cut. [tiesiog pasakyk man, kaip jauties.]
bent kušete pasistatytum.
triple cut. [beatriče..]
gerai, atsiprašau.
aš tik jaučiuosi sumautai vieniša.
aš noriu, kad mane apkabintų, miegotų su manim ir šėliotų taip pat. Ar gali?
Aš noriu grybauti ir niūniuoti į ausį ir kad man bučiuotų ranką kaip tikras riteris. Nu kodėl negali, ka?
Aš vėl grįžtu į tą pradžią, nuo kurios taip sunkiai ėjau tolyn.
Nebenoriu, kad daugiau tęstusi. Noriu sustabdyt.
Sustabdykit.
stop..
Ir vis dėl to, manyje tiek jausmų, bet neturiu kam jų atiduoti (gražą pasilikit).
Aš noriu turėti tave, mano žmogau, kaip žemaičiai sako.
Noriu, bet neturiu.
Read Full...
Innocence.
Nei gėdos, nei garbės, nei duoto žodžio
Nepaiso įsisiautę geiduliai.
Plačiai pražioję savo gerklę godžią,
Jie veržiasi prie tikslo įžūliai.
Tu pamėgink patenkint juos lig sočiai -
Ir jais bjaurėsies tu. Jie taps kančia,
Jei gniauši juos. Ir vargas tam bepročiui,
Kurs masala prarijo nejučia.
Jis džiūgauja nuo pergalės apsvaigęs,
Jam tiek dar malonumų prieš akis!
Tačiau žavingas sapnas greitai baigias,
Ir vien nusivylimą jaučia jis.
Aš tai žinau. Bet ką daryti man, Kad rojus nenuvestų pragaran?V. Šekspyras 129 sonetas. Read Full...
Hard rain.
Kažkada atrodė, kad davei man tiek daug: kūryba, artumas, paslėptas grožis - tau esant šalia atsiskleidė kaip dar niekada gyvenime.
Dabar, žvelgdama į tas dienas jaučiu skausmą - tyrą ir tikrą. Žaidimas baigėsi ir pagaliau pamačiau kortas. Nebeslepiu ir prisipažįstu - dabar suprantu, kad pasiėmei daugiau nei tikėjausi.
Tavo Dievui paaukojau svarbiausią, lenkiu galvą žemai, tu laimėjai.
Laikas baigėsi, man vis dar skauda.
Dabar lyja visur, kur aš esu. Ir visada lis.
Read Full...
Subscribe to:
Posts (Atom)
