Nekenčiu būti vieniša

"Garbingas vyras - toks retas gyvūnas šiame pasaulyje, kad aš negalėčiau ilgai tverti jį matydamas. Noriu likti vienas ir pasimėgauti šiuo nepaprastu momentu ."

A. Kamiu "Kaligula" Nagi nagi, pripažinkime - gerų vyrų ne tiek jau ir daug. Aš tai pasakiau ir ši mintis mane gąsdina. Bet dar labiau baugina kai suvoki, jog gerų moterų yra daugiau nei gerų vyrų. Ir asmeniškai, aš džiaugčiaus, jei viskas būtų priešingai.. deja. Ir vėl nesu teisi, nesu tobula, nesu šalia, nors galėčiau ir norėčiau būti. Aš noriu, kad kas išsitrauktų kišeninį skaičiuotuvą ir suskaičiavęs pasakytų man, kas yra tas, kurio man reikia, kuriam manęs reikia, kuris nori mylėti ir kurį noriu mylėti aš. Aš ne egoistė, aš noriu duoti, bet reikia, kad skaičiuotuvas neklystų. Būtent . To nebus. Jis klys. Tad, matyt, kad teks pradėti galvoti apie kartelės nuleidimą žemyn. Nežinau kaip jūs, bet aš nekenčiu būti vieniša. Nekenčiu, kad esu lengvai pamilstama ir taip pat lengvai pamirštama. Nekenčiu viena eiti į vakarėlius. Nekenčiu miegoti viena. Nekenčiu prabusti viena. Nekenčiu eiti į vestuves. Nekenčiu žinoti, kad kiekvieną nuobodų darbą turiu įveikti viena pati ir nekenčiu žinoti, kad mano artimas turi padaryti ta patį be manęs. Nekenčiu nesimylėti. Nekenčiu ruošti maistą ir apsipirkinėti viena. Nekenčiu, kai manęs klausia, kodėl aš vis dar vieniša. Nekenčiu savo gimtadienio, nes vistiek esu vieniša. Ar gana aiškiai išdėsčiau ? Žinoma, esu labai pragmatiška, tad žinodama gerų vyrų ir gerų moterų santykį, ir paversdama tai statistika, tiesiog nežinau, ką turėčiau pasakyti. Tik žinau vieną - NEKENČIU būti vieniša .