Innocence.

Nei gėdos, nei garbės, nei duoto žodžio Nepaiso įsisiautę geiduliai. Plačiai pražioję savo gerklę godžią, Jie veržiasi prie tikslo įžūliai. Tu pamėgink patenkint juos lig sočiai - Ir jais bjaurėsies tu. Jie taps kančia, Jei gniauši juos. Ir vargas tam bepročiui, Kurs masala prarijo nejučia. Jis džiūgauja nuo pergalės apsvaigęs, Jam tiek dar malonumų prieš akis! Tačiau žavingas sapnas greitai baigias, Ir vien nusivylimą jaučia jis.

Aš tai žinau. Bet ką daryti man, Kad rojus nenuvestų pragaran?

V. Šekspyras 129 sonetas.