Sunkiais rytais Beatričė kovoja su savo meilėm ir ju demonais. O taip .
Ir dar su tais balandžiais ant palangės, kurie burkuoja apie tai, ką veikiau naktį.
Naktipiečiams negeriu alkostop, nes ryte vistiek nieko nejaučiu.
O kovoti ir taip tenka.
Sunkiais rytais aš nemiegu ilgai. Bet manęs nepažadina ir pianino skambesys.
Aš neverdu makaronų ir nenešu i lovą kavos. O bučiau visai nieko prieš apsivilkt tarnaitės drabužėliais.
Aš geriu kokteilius ir jie visi pieniški.
O labiausiai nemėgstu išeiti.
Nes žinau, kaip retai man vidury nakties kas groja pianinu .
Aš noriu lengvesnių rytų. Ir maloniai ištveriamų naktų.
Aš nemėgstu minučių ir žinau - nieko nedarau dėl minutės noro. Todėl taip sunkiau - tavo teisybė.
Aš darau dėl viso TO laiko. Dar darau dėl salsos ir rugščių saldainių. Kartais galėčiau ką padaryti ir dėl tekilos. Arba indiško saldainio.
O galbūt kažką ir dėl tavęs.
Jau skaičiuoju dienas savo ligos. Trys praėjo, įdomu, kiek dar laukia.
Lemtingas posakis : Nuo ko susirgai, tuo ir gydykis.
Manau, liga progresuos.
Odė pianistui
Subscribe to:
Post Comments (Atom)
0 comments:
Post a Comment