Odė pianistui

Sunkiais rytais Beatričė kovoja su savo meilėm ir ju demonais. O taip . Ir dar su tais balandžiais ant palangės, kurie burkuoja apie tai, ką veikiau naktį. Naktipiečiams negeriu alkostop, nes ryte vistiek nieko nejaučiu. O kovoti ir taip tenka. Sunkiais rytais aš nemiegu ilgai. Bet manęs nepažadina ir pianino skambesys. Aš neverdu makaronų ir nenešu i lovą kavos. O bučiau visai nieko prieš apsivilkt tarnaitės drabužėliais. Aš geriu kokteilius ir jie visi pieniški. O labiausiai nemėgstu išeiti. Nes žinau, kaip retai man vidury nakties kas groja pianinu . Aš noriu lengvesnių rytų. Ir maloniai ištveriamų naktų. Aš nemėgstu minučių ir žinau - nieko nedarau dėl minutės noro. Todėl taip sunkiau - tavo teisybė. Aš darau dėl viso TO laiko. Dar darau dėl salsos ir rugščių saldainių. Kartais galėčiau ką padaryti ir dėl tekilos. Arba indiško saldainio. O galbūt kažką ir dėl tavęs. Jau skaičiuoju dienas savo ligos. Trys praėjo, įdomu, kiek dar laukia. Lemtingas posakis : Nuo ko susirgai, tuo ir gydykis. Manau, liga progresuos.

0 comments: