Kas nerizikuoja, tas negeria šampano. Ir aš nebebijau jį gerti.
Gersiu godžiai iš butelio, semsiu saujom ir pilsiu ant saves, nes aš mėgaujuosi.
Rizika tuo ir jaudina, kad po to gali gerti šampaną. Ir nesidrovėti.
Surizikuoji, na ir kas, kad epic fail ir vėl, bet dabar gali pasiimti šampano butelį ir vaikščiot geležinkelio bėgiais ar kur ant skardžio.
Tik skirtumas tas, jog tai gerokai skiriasi nuo šventimo. Gal tą minutę ir šventi, nes tada nestovi nei ant geležinkelio bėgių, nei ant skardžio, gal tik taip jauties. Nesijaudink, miela, rizikai nepasiteisinus galėsi leisti sau ir šią prabangą.
...nes apsisvaiginus kas norės bučiuotis, kas mylėtis, o gal tik naiviai glamonėtis, šampanas kaip lydytas cukrus, klampus, hipnotizuojantis, supažindins mus kaip panorėsim. Dabar tu man kaip princas, matau tavyje David Duchovny, ir tokį, koks buna tik po kalifornijos saule.
Negailėsiu centų ir dėsiu ant bėgių, kol ateisi ir pasiimsi mane iš ten - cukruotą ir sujaudintą lekiančių traukinių.
Tada galbūt mudu surizikuosim ir paimsim antrą butelį . Jį gersime abu, bus skanu ir smagu,
nes apsisvaiginus ...
0 comments:
Post a Comment